Nacionalinis kraujo centras kasdien vidutiniškai surenka kraujo iš 150 donorų. Tam, kad kraujo pakaktų, donorų turėtų būti po 200 asmenų kasdien. Tiesa, Lietuvoje kraujo donorais gali tapti ne visi norintys: homoseksualiems vyrams – gėjams – tai yra draudžiama. Šis diskriminacinio pobūdžio ribojimas yra įtvirtintas dar 2005 metų Sveikatos apsaugos ministro pasirašytu įsakymu.

Draudimas homoseksualiems vyrams tapti kraujo donorais pasaulyje paplito IX praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai buvo nustatyta, jog ŽIV infekcija galima užsikrėsti per kraują. Pabrėžtina, kad tai įvyko prieš beveik keturis dešimtmečius. Per šį laikotarpį laboratoriniai kraujo tyrimai patobulėjo tiek, kad šio ribojimo atsisako daugelis pasaulio valstybių. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija įsipareigojo iki šių metų vasaros pakeisti kraujo donorystės nuostatus taip, kad draudimas duoti kraujo galiotų visiems asmenims, kurie per tris paskutinius mėnesius turėjo nesaugių lytinių santykių, nepriklausomai nuo donoro seksualinės orientacijos. Įdomu tai, kad kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje ir Rusijoje – jokie ribojimai homoseksualiems vyrams tapti kraujo donorais apskritai nėra taikomi.

2011 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė išvadą, kurioje konstatuojama, kad draudimas homoseksualiems vyrams tapti kraujo donorais prisideda prie neigiamos nuomonės formavimo apie šią socialinę grupę, nes vyrai gėjai yra automatiškai priskiriami prie ŽIV ir kitų užkrečiamų ligų nešiotojų bei platintojų. Tarnyba pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai šį diskriminacinių požymių turintį ribojimą persvarstyti. Lygių galimybių kontrolieriaus išvada buvo vienareikšmiška: rizikos veiksniu turėtų būti laikomas nesaugus seksualinis potencialaus donoro elgesys, o ne jo seksualinė orientacija.

2015 metais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad kraujo donorystės diskriminacija seksualinės orientacijos pagrindu yra nepriimtina. Nors Europos Sąjungos valstybės ir yra laisvos nepriklausomai priimti sprendimus, daugelyje šalių taikomi panašaus pobūdžio ribojimai skatina vyrų gėjų stigmatizavimą tarsi ŽIV ir kitos infekcinės ligos būtų platinamos išskirtinai šios grupės asmenų. Be to, analogiški draudimai nėra taikomi moterims, o tai signalizuoja apie galimą diskriminaciją ne tik seksualinės orientacijos, bet ir lyties pagrindu.

Esu įsitikinęs, kad draudimas homoseksualiems vyrams tapti kraujo donorais Lietuvoje yra perteklinis, diskriminacinis ir potencialiai užkertantis kelią išsaugoti žmonių gyvybes. Tai – ne saugumo, o žmogaus teisių klausimas.

Kraujo homofobija