Jau dvidešimt metų Lietuvoje delsiama įstatymu sureguliuoti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, nors tokią teisę numato Civilinis kodeksas. 2017 metais Lietuvos teismai žengė itin drąsų žingsnį – suteikė teisę translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo. Šiuo metu yra jau daugiau nei pussšimtis translyčių asmenų, kuriems teismo keliu buvo pakeisti asmens tapatybės dokumentai.

Šiandien Lietuvoje pasikeisti asmens tapatybės dokumentus iš esmės nėra sudėtinga. Reikia psichiatro diagnozės dėl „transseksualumo“, situaciją išmanančio advokato ir po 6–8 mėnesius trunkančio teisminio proceso nauja tapatybės kortelė jau gali būti tavo kišenėje. Šia praktika lenkiame net keletą Europos valstybių, kur asmens tapatybės dokumentus pasikeisti norintiems translyčiams asmenims vis dar keliamas reikalavimas atlikti privalomąją chirurginę lyties keitimo operaciją. Tačiau esame linkę pamiršti, jog translyčių asmenų teisinis statusas Lietuvoje ir toliau išlieka niekaip nereglamentuotas, o jų gyvenimai neapsiriboja vien tik su lyties keitimu susijusiomis teisinėmis ir medicininėmis procedūromis. Naujus asmens tapatybės dokumentus įgijęs translytis asmuo teisiškai tampa kitos lyties, tačiau gyvenimiška realybė kartais padiktuoja gana „įdomių“ situacijų.

Tapatybės dokumentus be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo pakeitęs translytis asmuo pakeičia savo teisinę lytį, tačiau biologinės lyties charakteristikos išlieka tos pačios. Pabandykime įsivaizduoti, kaip translyčiam vaikinui reikėtų gauti siuntimą akušerio- ginekologo konsultacijai… Juk, teisine prasme, jis – vyras! Translyčiai asmenys taip pat eliminuojami ir iš valstybės vykdomų onkologinių susirgimų (pavyzdžiui, prostatos ir gimdos 13 kaklelio vėžio) prevencinių programų – sistema mato tik jų teisinę lytį, o ne biologinę realybę.

Tai ne vienintelis su sveikatos apsauga susijęs translyčių asmenų rūpestis. Lietuvoje egzistuoja daugybė poįstatyminių teisės aktų (dažniausiai tai sveikatos apsaugos ministro įsakymai), pagal kuriuos tam tikrų psichiatrinių būklių asmenys negali dirbti kai kurių darbų, užsiimti įvairia veikla. Tokie žmonės negali būti muitinės darbuotojais, tapti įtėviais ar globėjais, tarnauti ginkluotosiose krašto apsaugos pajėgose. „Transseksualumo“ diagnozė yra įtraukta į visus draudžiamų būklių sąrašus. Nors Pasaulio sveikatos organizacija transseksualumą apskritai pašalino iš psichikos ligų sąrašo, translyčiai asmenys Lietuvoje vis dar negali dirbti iš pažiūros tokiose neutraliose įstaigose kaip muitinė ar kariuomenė.

Atpalaidavusi asmens tapatybės dokumentų keitimo tvarką, mūsų valstybė, deja, nežengė jokių papildomų žingsnių, kad apsaugotų translyčius asmenis nuo šiurkščių teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimų.

Situaciją iš esmės turėtų spręsti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas, kuriame būtų įtvirtinti translyčių asmenų nediskriminavimo principai, jų privatumą apsaugantys mechanizmai.

Lytinės tapatybės pripažinimas