Į politinę darbotvarkę atėjau atstovaudamas pagrindinei savo temai – LGBT lygiateisiškumui. Bet mano profesinė patirtis yra labai glaudžiai susijusi su žmogaus teisių lauku plačiąja prasme. Keldamas savo kandidatūrą į komiteto pirmininkus, įvardijau penkis prioritetus, kuriuos norėčiau įgyvendinti šioje kadencijoje.
1. Aktyvi teisėkūra
Seimo statutas Žmogaus teisių komitetui numato prerogatyvą ne tik vertinti pateiktus įstatymų projektus žmogaus teisių aspektu, bet ir inicijuoti teisėkūros procesus. Dėl šios priežasties būtina imtis iniciatyvos sprendžiant žmogaus teisių skaudulius mūsų visuomenėje, pavyzdžiui, įteisinti partnerystės institutą, reglamentuoti lytinės tapatybės pripažinimą, sunorminti asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis ir užtikrinti tautinių mažumų teises priimant Tautinių mažumų įstatymą. Komitetui taip pat tenka svarbus vaidmuo, reaguojant į smurto lyties pagrindu pandemiją.
2. Parlamentinė kontrolė
Lietuvoje yra susiklosčiusi situacija, kai žmogaus teisių stebėseną vykdančios institucijos yra klaidingai laikomos ir lyčių lygybės ir lygių galimybių politikos vykdytojomis. Būtina stiprinti bendradarbiavimą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybę, kad žmogaus teisių politika taptų vykdomosios valdžios, o ne vien tik ombudsmenų institucijų prerogatyva.
3. Ombudsmenų institucijų įgalinimas
Lietuvoje veikia platus Seimui atskaitingų ombudsmenų institucijų tinklas. Šioms institucijoms skiriamas finansavimas dažnai nėra pakankamas, o skirtingų intstitucijų vykdomos funkcijos nėra išgrynintomis – vietomis persindengia, o kai kurios svarbios sritys apskritai nėra padengiamos. Būtina užtikrinti efektyvų Nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcionavimą, įgalinant visas ombudsmenų institucijas vykdyti efektyvią žmogaus teisių stebėseną.
4. Tarptautinės rekomendacijos
Tarptautinių organizacijų Lietuvai pateiktų rekomendacijų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas nacionaliniu lygiu nėra efektyviai koordinuojamas. Rekomendacijų įgyvendinimą kuruoja skirtingos ministerijos, trūksta bendradarbiavimo, nėra ambicingai keliamų tikslų ir aiškiai įvardytų kriterijų. Šiuos procesus būtina stebėti parlamentiniu lygmeniu, tokiu būdu užtikrinant aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir vykdomosios valdžios atskaitomybę.
5. Žmogaus teisių ugdymas
Su žmogaus teisėmis susijusių iššūkių sprendimas visų pirmiausia turi prasidėti nuo švietimo, nuo pagarbos įvairovei puoselėjimo. Bendradarbiaujant su Švietimo komitetu ir Švietimo, mokslo bei sporto ministerija, būtina užtikrinti, kad žmogaus teisių temos būtų integruojamos į atnaujinamas bendrojo ugdymo programas, o šveitimo sistema kiekvienam jaunam žmogui, puoselėjant jo individualumą, leistų atskleisti savo potencialą pilna apimtimi. Žmogaus teisių ugdymas yra raktas ne tik į atvirą XXI amžiaus visuomenę, bet ir efektyviausias priešnuodis patyčių bei savižudybių epidemijai.
