Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus veiklos ataskaita už 2022 metus

 

1. Civilinės sąjungos įstatymas

• 2022 m. gegužės 26 d. Seimas po pateikimo pritarė „kompromisiniam“ Civilinės sąjungos įstatymo projektui – 70 Seimo narių balsavo „už“, 49 „prieš“ ir šeši „susilaikė“.
• Mano parašo tarp šio įstatymo teikėjų nėra, nes projekte nėra įtvirtinti LGBT+ bendruomenei svarbūs simboliai, pavyzdžiui, galimybė „pasiimti“ partnerio pavardę ar registruoti civilinę sąjungą civilinės metrikacijos įstaigoje.
• Nors Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra perdėm „kompromisinis“ ir neužtikrina LGBT+ asmenų bei jų šeimų lygiateisiškumo pilna apimtimi, tačiau tai būtų svarbus žingsnis į priekį tinkama linkme. Teisinis „partnerio“ statusas civilinę sąjungą sudariusiems asmenims leistų naudotis daugiau nei 60 įstatymų numatytomis teisėmis ir pareigomis – nuo teisės paveldėti be papildomų mokesčių iki valstybės paramos įsigyjant pirmąjį būstą.
• 2022 metų birželio mėnesį Civilinės sąjungos įstatymo projektui pritarė Žmogaus teisių komitetas, o rugsėjo mėnesį – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Lapkričio mėnesį opozicinių partijų atstovai bandė blokuoti įstatymo svarstymą Seime jam užsakant teisinio poveikio vertinimą, tačiau toks vertinimas konstatavo, kad siūlomas reguliavimas teisinei sistemai turėtų teigiamą poveikį.
• Seimas dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymo stadijoje balsuos 2023 m. pavasario sesijos metu.
• Su Civilinės sąjungos įstatymo projektu galima susipažinti čia: https://bit.ly/3VMHgFJ.

2. Žmogaus teisių komiteto veikla

• Pagalbos teikimas nukentėjusiesiems nuo karo. Žmogaus teisių komitetas aktyviai reagavo į humanitarinę situaciją dėl pagalbos teikimo nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms, vykdė aktyvią parlamentinę kontrolę. Seimas pritarė Laisvės frakcijos pasiūlymui Seimo viešbutyje apgyvendinti pabėgėlių šeimas – buvau vienas pirmųjų, Seimo viešbučio kambaryje apgyvendinęs ukrainiečių šeimą.
• Migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimas. Žmogaus teisių komitetas, reaguodamas į migrantų apgyvendinimo centruose galimai įvykdytus seksualinio smurto atvejus, paragino Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir Vidaus reikalų ministeriją nustatyti aiškią galimų seksualinio priekabiavimo ir (ar) smurto atvejų tyrimo tvarką. Žmogaus teisių komitetas taip pat principingai pasipriešino siūlymams tęsti migrantų sulaikymą administraciniais sprendimais – siekėme papildyti įstatymo nuostatas, kad net ekstremaliosios situacijos metu asmens laisvę iki 12 mėnesių galėtų apriboti tik teismas.
• Užsieniečių teisinis statusas. Seimas pritarė komiteto siūlymui, kad Lietuvoje esantys migrantai įgytų teisę dirbti po 12 mėnesių nuo jų užregistravimo migracijos sistemoje datos. Šie pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas Lietuvoje esantiems užsieniečiams integruotis į ekonominį ir kultūrinį šalies gyvenimą, mažins jų socialinę atskirtį.
• Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Didžiuojuosi šiuo svarbiu savo vadovaujamo komiteto sprendimu. Dėkoju kolegoms už palaikymą bei ryžtą siekiant pokyčių.
• Su Žmogaus teisių komiteto darbotvarkėmis ir posėdžių įrašais galite susipažinti čia: https://bit.ly/3cPmorF.

 

3. Teisėkūra

• Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos. Seimas įtvirtino 15 parų apsaugos nuo smurto orderį, kuris smurtą ar jo riziką patiriančiam asmeniui suteiks „ramybės langą“. Kitais žodžiais tariant, per šį laikotarpį, nukentėjusiajam asmeniui pageidaujant, bus teikiama visa būtina pagalba, reikalinga siekiant ištrūkti iš užburto smurto artimoje aplinkoje rato.
• Pasiūlymai dėl diplomatinės tarnybos įstatymo. Seimas pritarė mano inicijuotiems pasiūlymams, kuriais įstatyme numatytos garantijos suteikiamos ne tik diplomato sutuoktiniui, bet ir partneriui. Šios pataisos ne tik mažina teisinę diskriminaciją, tačiau yra ir savotiškas ledlaužis, siekiant pagarbos bei lygiateisiškumo skirtingoms šeimoms įvairiose gyvenimo srityse.
• Lygių galimybių įstatymo pataisos. Seimas pritarė pataisoms, kuriomis seksualinis priekabiavimas uždraustas ne tik darbo santykių srityje (kaip buvo iki šiol), bet ir kitose viešojo gyvenimo srityse – parduodant prekes ar paslaugas, švietimo įstaigų ar asociacijų veikloje ir t. t.
• Pasiūlymai dėl žmonių palaikų laidojimo įstatymo. Seimas pritarė mano inicijuotiems pakeitimams, kuriais, įgyvendinant paskutinę mirusiojo valią, pasirūpinant mirusiuoju ir jį palaidojant, teisės ir pareigos bus suteikiamos ne tik sutuoktiniui ar artimiems giminaičiams, bet ir partneriams. Pataisos prisideda ir prie teisinės sistemos nuoseklumo, suteikiant teisines garantijas skirtingose šeimose gyvenantiems asmenims.
• Translyčių asmenų teisė pasikeisti vardą ir pavardę. Translyčiams asmenims suteikta galimybė pasikeisti vardo ir pavardės įrašus asmens dokumentuose be teismo sprendimo, o paprasčiausiai kreipiantis į civilinės metrikacijos skyrių. Dėkoju Teisingumo ministrei už lyderystę!
• Su kitomis mano inicijuotomis teisėkūros iniciatyvomis galite susipažinti čia: https://bit.ly/3DUjpKl.

 

4. Kita veikla

• Užbaigėme kraujo homofobiją. Pasiekėme, jog nuo 2022 m. gegužės 1 d. diskriminacinis draudimas homoseksualiems vyrams tapti kraujo donorais, būtų panaikintas. Gelbėkime gyvybes kartu!
• Prisidėjome prie Žmogaus teisių komisijos įkūrimo Vilniuje. Šios komisijos tikslas – rūpintis kiekvieno vilniečio interesų užtikrinimu ir siekti žmogaus teisių progreso savivaldybėje. Kuriame miestą, atvirą visiems.
• Nesustosime garsiai bei ryškiai kovoti už proveržį Lietuvos bei užsienio politikoje. Siekdami palaikyti Ukrainos europinę integraciją, kartu su Laisvės Partijos kolegomis gatvę prie Ukrainos ambasados Vilniuje papuošėme užrašu „Ukraine, We Want You in the EU“. Taip pat su partijos kolegomis dalyvavome „Baltic Pride“ eitynėse už lygybę – buvo nuostabu pamatyti tiek daug atvirų, drąsių ir pozityviai bei taikiai nusiteikusių Lietuvos žmonių.
• Atstovauju skaidriausią frakciją Seime. „Transparency International“ duomenimis, Laisvės frakcija Seime dirbo skaidriausiai. Rodome lyderystę kurdami atvirumu grįstą politinę kultūrą!

 

5. Statistika

• Iš viso (individualiai bei su kitais Seimo nariais) pateikti teisės aktų projektai – 21.
• Iš viso balsuota 1835 kartus.
• Dalyvauta 96,4% posėdžių.
• Duota daugiau nei 30 interviu žiniasklaidai.
• Surengti 94 susitikimai.
• Dalyvauta 84 renginiuose.