Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus veiklos ataskaita už 2021 metus

 

1. Partnerystės įstatymas

• Š. m. gegužės 25 d. Seimas po pateikimo nepritarė Partnerystės įstatymo projektui – 63 Seimo nariai balsavo „už“, 58 „prieš“ ir septyni „susilaikė“. Nors pasiūlymą reglamentuoti nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių porų teisinius santykius palaikė kaip niekada daug Seimo narių, iki sėkmingo rezultato pritrūko viso labo dviejų balsų.
• Seimui svarstyti buvo pateiktas „kompromisinis“ Partnerystės įstatymo projektas. Šiame projekte nėra detalizuojamas ar keičiamas šeimos sąvokos apibrėžimas, nėra reglamentuojami registruotų partnerių santykiai su bendrais nepilnamečiais vaikais. Kita vertus, Partnerystės įstatymu siūloma reglamentuoti ne tik ūkinius ar ekonominius, bet ir emocinius partnerių tarpusavio santykius. Svarbiausia, kad Partnerystės įstatymu siūlomas teisinis reguliavimas yra orus nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių porų atžvilgiu – partnerystės teisiniu institutu yra siūloma partneriams suteikti civilinį statusą, t. y. teisės akyse šiuos žmones traktuoti kaip artimuosius.
• Šiuo metu Partnerystės įstatymas yra grąžintas iniciatoriams tobulinti. Atnaujintą įstatymo projektą deriname su Seimo frakcijomis ir pavieniais politikais, kitomis suinteresuotomis šalimis. Užsitikrinus reikiama politinę paramą įstatymo projektui pateikimo stadijoje, Partnerystės įstatymo projektas neatidėliojant bus teikiamas Seimui svarstyti.
• Su Partnerystės įstatymo projektu galite susipažinti čia: https://bit.ly/3CTvUEI.

 

 

2. Žmogaus teisių komiteto veikla

• Įsitraukimas į migracijos krizės valdymą. Žmogaus teisių komitetas surengė net 10 klausymų dėl migracijos krizės valdymo, lankėsi nuolatinėse migrantų apgyvendinimo vietose (Pabradėje, Rukloje, Kybartuose, Medininkuose ir Naujininkuose), ministerijoms ir valdžios institucijoms teikė pasiūlymus ir rekomendacijas. Konstatuota pažanga užtikrinant bazinius humanitarinius poreikius Lietuvoje esantiems migrantams, tačiau situacija pasienyje išlieka itin sudėtinga.
• Lyčių lygybės skatinimas. Žmogaus teisių komitetas kritiškai įvertino bandymus panaikinti valstybinę Moterų ir vyrų lygių galimybių programą. Komiteto vardu kreiptasi į visas ministerijas, prašant įvardyti konkrečias lyčių lygybės skatinimo priemones, numatytas ministerijų kuruojamose pažangos programose. Gauta informacija atskleidė, kad nėra sisteminio kokybiško požiūrio į lyčių lygybę bei suvokimo apie horizontalaus lyties aspekto integravimo svarbą. Komitetas kreipėsi į Socialinio darbo ir apsaugos ministeriją, prašydamas atnaujinti valstybinę Moterų ir vyrų lygių galimybių programą ir įvertinti, kad horizontalus lyties aspekto integravimas strateginiam planavimui lyčių lygybės srityje neprieštarauja, o jį papildo.
• Skirtingą galią turinčių asmenų įtraukties skatinimas. Žmogaus teisių komitetas sprendė galimos paralimpinių žaidynių dalyvių diskriminacijos klausimą. Paralimpiečiams medalininkams, jau iškovojusiems medalius Tokijuje, premija buvo padidinta du kartus, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsipareigojo peržiūrėti ir sistemiškai įvertinti visų valstybės sportininkams skiriamų premijų dydžius, juos struktūruojant ne pagal skirtingą galią, o pagal objektyvius žaidynių kriterijus.
• Su Žmogaus teisių komiteto darbotvarkėmis ir posėdžių įrašais galite susipažinti čia: https://bit.ly/3cPmorF.

3. Teisėkūra

• Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos. Liepos mėnesį Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriomis „pasienio procedūra“ sieną neteisėtai kertantiems migrantams buvo pratęsta iki 6 mėnesių. Pirminiame projekto variante faktinis migrantų sulaikymas nebuvo terminuotas, tačiau Seimas pritarė mano siūlymui tokį terminą nustatyti. Kadangi 6 mėnesių terminas jau eina į pabaigą, Vidaus reikalų ministerija teikia papildomas įstatymo pataisas, kuriomis kiekvieno migranto situacija dėl tolesnio sulaikymo bus vertinama individualiai. Taip pat atstatoma apribota apeliacijos procedūra, o tai leis užtikrinti teisminę administracinių sprendimų peržiūrą.
• Nutarimo dėl „Romuvos“ religinės bendruomenės pripažinimo projektas. Š. m. birželio 8 d. Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, nesuteikdamas senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybės pripažinimo, diskriminavo šią organizaciją, tokiu būdu pažeisdamas minties, religijos ir sąžinės laisvę (9-asis Konvencijos straipsnis) ir teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę (13-asis Konvencijos straipsnis). Įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą, registravome nutarimo projektą, kuriuo „Romuvai“ suteikiamas valstybės pripažintos religinės bendrijos statusas.
• Užimtumo įstatymo pataisos. Seimas po pateikimo pritarė mano inicijuotoms Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriomis panaikinamas diskriminacinis ribojimas atlikti savanorišką praktiką vyresniems nei 29 metų asmenims.
• Su kitomis mano inicijuotomis teisėkūros iniciatyvomis galite susipažinti čia: https://bit.ly/3DUjpKl.

 

4. Kita veikla

• Pradėjome dialogą su Nacionaliniu kraujo centru, siekiant panaikinti diskriminacinį draudimą homoseksualiems vyrams tapti kraujo donorais.
• Surengėme susitikimus su Naujamiesčio ir Naujininkų bendruomenėmis, siekiant prisidėti prie gyventojų problemų sprendimo Parlamente.
• Pateikėme pasiūlymą 2022 m. valstybės biudžete skirti papildomus 2,2 mln. eurų priklausomybių ligų gydymui ir žalos mažinimui. Ši suma būtų didžiausia per nepriklausomybės istoriją priklausomybių gydymo ir prevencijos sričiai skirtus biudžeto asignavimus.
• Tarpines mano veiklos ataskaitas už 100 dienų, 200 dienų ir 365 dienas galite rasti čia, čia ir čia.

5. Statistika

• Iš viso (individualiai bei su kitais Seimo nariais) pateikti teisės aktų projektai – 35.
• Iš viso balsuota 1640 kartus.
• Dalyvauta 87 % posėdžių.
• Duota daugiau nei 55 interviu žiniasklaidai.
• Surengti 75 susitikimai.
• Dalyvauta 72 renginiuose.