Užduokite klausimus tiesiogiai Seimo nariui. Atsakymą gausite el. paštu, ir galbūt paskelbsime svetainėje (jei taip atsitiktų, svetainėje Jūsų el. pašto neviešinsime).
Atsakymai į klausimus
Ar partnerystės įstatymas aktualus tik gėjams ir lesbietėms?
Partnerystės įstatymas yra lyčiai neutralus, tačiau tai nereiškia, kad jis aktualus tik LGBT bendruomenei. 2020 m. duomenis Lietuvoje gyvena beveik 600 000 suaugusių asmenų 20-49 metų amžiaus grupėje, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai didžiulis skaičius, kuris atskleidžia, kiek galimai Lietuvoje yra asmenų, kuriančių bendrą gyvenimą, tačiau savo santykių jokia teisine forma neformalizavę.
Tai liečia ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių poras, kuriose, beje, labiausiai pažeidžiamos yra moterys. Būtent jos, kuriant santykius, lieka labiausiai neapsaugotos, nes dažnu atveju lieka namuose auginti vaikus. Europos lyčių lygybės indeksas nurodo, kad buities darbams moterys Lietuvoje vidutiniškai skiria dvigubai daugiau laiko nei vyrai, šis laikas ypač pailgėja sudarius santuoką ar skirtingų lyčių asmenims pradėjus gyventi kartu, todėl valstybės neveikimas ir teisinio reguliavimo stoka sukuria prielaidas moterims nukentėti neproporcingai dažnai. Partnerystės įstatymas skirtas apsaugoti tokius asmenis, kad nutraukus tarp poros egzistuojančius santykius, asmenys neliktų socialiai ir finansiškai pažeidžiami.
Kokią funkciją atliks šis įstatymas? Kam jis išvis reikalingas?
Partnerystės įstatymas yra skirtas apsaugoti dviejų partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Kartu šio įstatymo pagalba būtų sukuriama didesnė apsauga pažeidžiamoms grupėms – moterimis ir LGBT asmenims.
Šis įstatymas sukuria bendros dalinės nuosavybės pripažinimo prezumpciją, sudaro galimybę partneriams savo susitarimu nustatyti kitokį nei bendros dalinės nuosavybės partnerių turto teisinį režimą, leidžia paveldėti pagal įstatymą, sukuria tam tikrus asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimus, t. y. pagarbą, lojalumą, patnerio išlaikymo pareigą partnerystės nutraukimo atveju, leidžia partneriui pasiimti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, sudaro galimybę įgalioti partnerį veikti kito partnerio vardu ir jo interesais, sudaro galimybę atstovauti partnerį sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikatą susijusią informaciją ir kt. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šeimoms, sukurtoms ne santuokos pagrindu, neužtikrina būtinos bendrai gyvenančių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugos, o Lietuvos teismų praktika, sprendžiant bylas, susijusias su bendrai gyvenančiais asmenimis, yra itin skirtinga ir dažnu atveju teismai ginčų tarp bendrai gyvenančių asmenų sprendimui taiko bendrąją jungtinę veiklą reglamentuojančias teisines normas.
Svarbu pažymėti, kad jungtinę veiklą reglamentuojantis institutas visiškai neatitinka bendrai gyvenančių asmenų susiklosčiusių santykių turinio ir yra skirtas turtiniams verslo, o ne šeimos teisiniams santykiams reguliuoti. Tokia situacija, kai Lietuvos teismai bendrai gyvenančių ir santykius kuriančių asmenų ginčų sprendimui taiko jungtinės veiklos institutą, pažeidžia santuokos nesudariusių asmenų garbę ir orumą, iškreipia partnerių tarpusavio santykių turinį, pažeidžia partnerių teisėtus lūkesčius.
Kuo partnerystė skirsis nuo santuokos?
Pirmiausia, partnerystės skirtumas nuo santuokos yra tas, kad ji bus lyčiai neutrali. Tai reiškia, kad partnerystės sutartį galės sudaryti ir tos pačios lyties asmenys, kuriantys bendrą gyvenimą. Kaip žinia, šiuo metu santuokas institutas yra skirtas išimtinai skirtingos lyties asmenų poroms. Santuoka, kaip išimtini vyro ir moters sąjunga, yra įtvirtinta mūsų šalies Konstitucijoje.
Be kita ko, skirtingai nei santuokos atveju:
- partnerystė sukurs partnerių bendros dalinės nuosavybės turtinį režimą, kitaip tariant, bus preziumuojama, kad partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau, įvykus ginčui dėl turto, partneriai turės įrodyti kiekvienas savo dalis bendrojoje nuosavybėje; tuo tarpu santuokos atveju, santuoka sukuria bendros jungtinės nuosavybės režimą, tai reiškia, kad po santuokos sudarymo sukurtas ar įgytas turtas yra bendras ir jis ginčo atveju dalinamas sutuoktiniams pusiau.
- partneriams, skirtingai nei sutuoktiniams, nebus leidžiama įsivaikinti;
- vienas partneris kito partnerio biologinio vaiko atžvilgiu neturės jokių teisių ar pareigų;
- jeigu partnerystėje gims vaikas, partneris (tėvas) privalės kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant įrodyti (nustatyti) tėvystės faktą. Šiuo metu, jeigu vaikas gimsta sutuoktiniams, automatiškai preziumuojama, kad vaiko tėvas yra sutuoktinis.
- Partnerystės nutraukimo tvarka bus skirtinga. Partnerystę bendru sutarimu bus galima nutraukti ir pas notarą, tuo tarpu sutuoktiniai, nepriklausomai kokiu teisiniu pagrindu ketintų nutraukti santuoką, privalės tą daryti teismuose.
Ar priėmus įstatymą gėjai / lesbietės jau bus prilyginami(-os) šeimai?
Šiuo įstatymu nesiekiama apibrėžti šeimos sąvokos, kadangi „šeimos sąvoką“ jau yra išaiškinęs LR Konstitucinis Teismas dar 2011 ir 2019 metų nutarimuose. Visgi, vakarų valstybių patirtis rodo, kad partnerystę reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai partnerių santykius apibrėžia kaip artimų asmenų santykius, tokią partnerystę sudariusiems asmenims suteikia įvairių artimiems, t. y. tarpusavyje susijusiems asmenims, būdingų teisių bei pareigų. Pavyzdžiui, sukuria bendros dalinės nuosavybės teisinį režimą, buvusio partnerio ar (ir) vaikų išlaikymo pareigą bendro gyvenimo nutraukimo atveju, paveldėjimo pagal įstatymą teises, teisę atstovauti pagal įstatymą sveikatos priežiūros srityje, teisę į garantijas, kurias partnerio ligos ar mirties atveju numato darbo santykius reglamentuojantys įstatymai.
Visuomenės apklausos rodo, kad didžioji dalis visuomenės nepritaria partnerystės institutui
Kitų valstybių patirtis rodo, kad visuomenė dažniausiai nepritaria registruotos partnerystės institutui prieš priimant atitinkamus įstatymus. Tačiau pastebima itin įdomi tendencija – politikams pademonstravus lyderystę ir šiuos įstatymus priėmus, visuomenės nuomonė labai greitai keičiasi, palaikymas šiam institutui žaibiškai išauga. Taip nutinka dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, žmonės supranta, kad partnerystės įstatymas nieko nepakeitė, iš nieko nieko neatėmė, o tik dalis visuomenės tapo teisiškai labiau apsaugota ir saugesnė. Šiuo atveju įstatymas atlieka ir šviečiamąją funkciją. Visų antra, partnerystės klausimas nėra vien tik politikos, tačiau ir žmogaus teisių klausimas. Demokratinėse pliuralistinėse visuomenėse tam tikri sprendimai yra priimami ne vien dėl visuomenės palaikymo, bet ir siekiant apsaugoti pamatines tam tikros visuomenės dalies, kuri sudaro mažumą, prigimtines teises ir laisves. Vertinant iš istorinės perspektyvos, sprendimai dėl balsavimo teisės suteikimo moterims ar mirties bausmės panaikinimo taip pat nebuvo populiarūs, tačiau gyvybiškai reikalingi.
Sveiki, norėjau paklausti, kada tiksliai bus pataisytas bei pristatytas prezidentui partnerystės įstatymas? Kokių pataisų laukiame? Kiek laiko tai užtruks? Kaip manote, ar mums pavyktų įgyvendinti šį įstatymą per kitus metus? Ar per visą jūsų kadenciją.
Partnerystės įstatymo projektas buvo pateiktas parlamentui šių metų pavasario sesijos metu, tačiau Seimas grąžino įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Kadangi pavasarį svarstant šį įstatymo projektą Seime pritrūko viso labo kelių balsų, šių metų rudens sesijoje jį siūlysime svarstyti pakartotinai.
Siekiame, kad įstatymo projektas būtų išdiskutuotas bei aptartas su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis. Mūsų tikslas yra oraus įstatymo realizavimas, partneriams įgyjant civilinį statusą.
Partnerystės įstatymo priėmimas išlieka vienu iš Laisvės partijos prioritetų šioje kadencijoje.
Projektui sėkmingai įveikius pateikimo stadiją, jo svarstymas ir priėmimas yra numatytas kitų metų pavasario Seimo sesijoje.
Kodėl 2021 m. rudens sesijoje pakartotinai nebuvo pateiktas Partnerystės įstatymas?
2021 m. pavasarį Seimas nepritarė Partnerystės įstatymo projektui – 63 Seimo nariai balsavo „už“, 58 „prieš“ ir septyni „susilaikė“. Seimas projektą grąžino iniciatoriams tobulinti.
Suprantame, kad sėkmingam rezultatui būtinas išsamus pokalbis su Seimo nariais, Seimo frakcijomis ir kitomis suinteresuotomis grupėmis, todėl priėmėme sprendimą su Partnerystės įstatymo projektu į plenarinių posėdžių salę sugrįžti tada, kai turėsime užsitikrinę pakankamą politinę paramą šiam svarbiam įstatymo projektui. Šiuo tikslu dirbame daug politinio darbo susitikimuose ir kituose formatuose.
Tai yra svarbus, LGBT+ žmonių gyvenimus tiesiogiai liečiantis įstatymo projektas, todėl suprantu bendruomenės reiklumą šį klausimą spręsti neatidėliojant. Kalbame apie istorinius pokyčius lygiateisiškumo srityje, ir tai, deja, užtrunka.
Esu įsitikinęs, kad 2022-ieji metai bus kur kas sėkmingesni bei artėjančių sesijų metu pagaliau pavyks priimti Partnerystės įstatymą Lietuvoje.