Lietuvoje kartu gyvenančios ir kasdienybės džiaugsmais bei rūpesčiais besidalinančios poros turi vienintelį būdą įteisinti savo santykius, t. y. susituokti. Konstitucijos 38-asis straipsnis santuoką leidžia tik tarp vyro ir moters. Tos pačios lyties poros santuokos sudaryti apskritai negali (reikalinga Konstitucijos pataisa), o skirtingų lyčių poros, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepageidaujančios sudaryti santuokos, jokių alternatyvų savo santykiams teisiškai apsaugoti neturi. Todėl siūloma sukurti alternatyvų civilinės sąjungos institutą, kurį galėtų sudaryti tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties poros.

Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad Civilinės sąjungos įstatyme numatytas teisių ir pareigų, kurias įgis civilinę sąjungą sudarę partneriai, sąrašas. Civilinės sąjungos įstatyme numatyta tik civilinės sąjungos, kaip teisinio instituto, kurį sudarę du suaugę asmenys įgis partnerių statusą, įregistravimo ir nutraukimo tvarka. Tuo tarpu teisės ir pareigos, kuriomis gali naudotis civilinę sąjungą sudarę partneriai, jau yra numatytos konkrečias gyvenimo sritis reguliuojančiuose įstatymuose. Tokių įstatymų šiandien Lietuvoje jau yra virš 60, tačiau partneriai negali pasinaudoti šiuose įstatymuose jiems numatytomis garantijomis, nes nėra įstatymo, kuris aprašytų, kaip yra įgyjamas ir formalizuojamas partnerio statusas. Būtent šią problemą ir sprendžia Civilinės sąjungos įstatymas.   

Diskusijose dėl Civilinės sąjungos įstatymo dažnai polemizuojama, ar tos pačios lyties poros yra šeima. Nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykiai kyla nebūtinai iš santuokos, o tos pačios lyties poroms yra užtikrinama konstitucinė šeimos gyvenimo apsauga, Civilinės sąjungos įstatymas niekaip nedetalizuoja ar nekeičia šeimos sampratos. Šeimos samprata apskritai yra socialinė, o ne teisinė kategorija. Įstatymuose teisės ir pareigos yra suteikiamos ne šeimos nariams, o tam tikrą civilinį statusą vienas kito atžvilgiu turintiems asmenims, pavyzdžiui, sutuoktiniams, partneriams, giminaičiams ir pan. Kiekvienas žmogus yra laisvas apsispręsti, kas jam yra šeima. Mano giliu įsitikinimu, du vienas kitą mylintys asmenys yra pati tikriausia šeima ir šias šeimas aš, veikdamas politikoje, visada ginsiu.  

Laisvės partija yra ne dviejų klausimų, o dviejų atsakymų – drąsos ir vakarietiškų vertybių – partija. 2020-2024 m. kadencijos Seime Laisvės frakcija turėjo 10 mandatų, todėl Laisvės partijos siūlomiems drąsiems sprendimams reikėjo sutelkti ne tik koalicijos partnerių, bet ir opozicinių frakcijų palaikymą. Apgailestauju, tačiau žmogaus teisės, teisės viršenybė ir vakarietiškos vertybės Seime kartais nenusveria į laiminčią pusę – dalis kolegų renkasi pataikauti garsiai klykiančios mažumos tamsai, kartais net išsižadėdami savo pačių programinių nuostatų (pavyzdžiui, socialdemokratai, Liberalų sąjūdis).  Dėl šios priežasties Laisvės partijos, kaip vienintelės vieningai už progresyvią darbotvarkę balsuojančios parlamentinės frakcijos, kitos kadencijos Seime reikia dar daugiau. Esame vakarietiškos žmogaus teisių politinės darbotvarkės ir sprendimų garantas, atsvara radikalams. 

2024-2028 m. Seimo kadencijai parengėme ambicingą programą, kurioje teikiame pasiūlymus ne tik žmogaus teisių, bet ir ekonomikos, krašto gynybos, švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos sritims. Su Laisvės partijos programa galite susipažinti www.laisvespartija.lt. Spalio 13 d. prašome Jūsų balso, kad turėtume daugiau galimybių atstovauti vakarietiškai ir europietiškai darbotvarkei Seime. Turime nebaigtų reikalų! 

2024-2028 m. Seimo kadencijos metu sieksime įgyvendinti šiuos žmogaus teisių pokyčius ir pasiūlymus:

Tos pačios lyties poros yra šeima – priimti Civilinės sąjungos įstatymą, apsaugoti tos pačios lyties šeimose jau šiandien augančius vaikus.

Ratifikuoti Stambulo konvenciją ir perkelti visas jos nuostatas į nacionalinę teisę, kad būtų sustabdyta smurto prieš moteris epidemija ir jų žudymas.

Įsteigti Žmogaus teisių ministro be portfelio pareigybę – proaktyvi, o ne reaktyvi reakcija į žmogaus teisių problemas.

Pasaulio lietuviai turėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę priėmę Lietuvai draugiškos kitos valstybės pilietybę, o institucijos, vadovaujantis proporcingumo bei protingumo kriterijais, proaktyviai neatiminėtų pasų iš užsienyje gyvenančių ir kitų mūsų piliečių, kol pilietybės išsaugojimo klausimas nebus galutinai išspręstas.

Subalansuoti bausmių politiką – už nedidelio kiekio psichoaktyvių medžiagų turėjimą be tikslo platinti taikyti administracinę atsakomybę. Dėl priklausomybės ligos nusikaltusius asmenis kreipti į gydymą, o ne įkalinimą.

Priimti Tautinių mažumų įstatymą – užtikrinti Lietuvos tautinių mažumų teisinę apsaugą.

Sudaryti galimybę pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms motinoms.

Žmonėms su negalia užtikrinti teisę į prieinamą aplinką, sukurti efektyvų neteisminio ginčų nagrinėjimo mechanizmą, skirtą apginti pažeistas žmonių su negalia teises.

Įteisinti balsavimą nuo 16 metų savivaldos rinkimuose.

Inicijuoti politinių partijų susitarimą dėl migracijos politikos, siekiant pasinaudojant ne tik darbo migracijos teikiamomis galimybėmis, bet ir išvengti kitų valstybių klaidų.

Kiekvieno iš mūsų seksualinė orientacija yra privatus ir itin asmeniškas reikalas. Veikdamas politikoje, pasirinkau atvirai kalbėti apie savo seksualinę orientaciją, nes tikiu, kad asmeninės istorijos paliečia labiausiai, žmogaus teisių problemai suteikia „žmogišką veidą“, padeda griauti mitus ir stereotipus. Nors šį sprendimą priėmiau valingai ir sąmoningai, neapykantos komentarai, užgauliojimai ir patyčios kartais vis dar nustebina. Kita vertus, turiu pripažinti, kad per šiuos ketverius metus iš tiesų užsiauginau „storą odą“ – tai, kas iš pradžių kėlė didelį nerimą, dabar jau kartais net pralinksmina ir sukelia šypseną. 

Apie savo seksualumą pradėjau mąstyti dar paauglystėje. Tuomet atrodė, kad tokių žmonių kaip aš daugiau nėra, o su manimi kažkas vyksta fundamentaliai negerai. Dažnai pagalvoju, kad jei tuomet būčiau viešojoje erdvėje matęs drąsiai veikiantį ir apie save atvirai kalbantį žmogų, man būtų buvę kur kas lengviau. Todėl jei šiandien, būdamas atvirai homoseksualiu Seimo nariu, šią nematomą „pagalbos ranką“ galiu ištiesti bent vienam jaunam dėl savęs nerimaujančiam žmogui, mano darbas buvo ir yra žiauriai prasmingas. Ir esu pasiryžęs šį darbą tęsti tol, kol turėsiu Jūsų palaikymą.