Civilinės sąjungos įstatymas sudarytų galimybę kartu gyvenančioms, tačiau nesusituokusioms poroms įteisinti savo santykius, užtikrinant Lietuvos įstatymuose partneriams numatytas teises ir pareigas.
Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. asmenų iki 49 metų amžiaus, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai didelis skaičius, nurodantis, kiek mūsų valstybėje yra asmenų, galimai kuriančių bendrą gyvenimą, tačiau neįteisinusių savo santykių. Nesusituokusioms, tačiau kartu gyvenančioms poroms ir šeimoms – įskaitant ir tos pačios lyties šeimas – reikia teisinės apsaugos ir rezultato, o tas rezultatas yra priimtas Civilinės sąjungos įstatymas.
Šis įstatymas kartu gyvenančioms, tačiau nesusituokusioms tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties poroms leistų naudotis daugiau nei 60 įstatymų numatytomis teisėmis ir pareigomis – nuo teisės gauti informaciją apie savo partnerio sveikatos būklę ir valstybės paramos įsigyjant pirmąjį būstą, iki atleidimo nuo paveldėjimo mokesčių vienam iš partnerių mirus. Civilinės sąjungos įstatymas bei, tuo pačiu, LGBTIQ+ teisių užtikrinimas nereikalauja absoliučiai jokių privilegijų. Šio įstatymo priėmimas kuria bendrąjį gėrį mūsų visuomenėje, nes skirtingos visuomenės grupės tampa teisiškai saugesnės.
Nepaisant to, Civilinės sąjungos įstatymo projektas tapo mūšio, kuriame per pastaruosius ketverius metus spėjo sudalyvauti visi, kas netingėjo, lauku. Nuo Seimo narių iki Prezidento, nuo Bažnyčios iki „maršistų“. Įstatymą lydėjo jį menkinančios „kompromisų paieškos“, bandymai vilkinti bei sugriauti įstatymo svarstymo eigą. Pagalius į ratus projektui kaišiojo net ir kai kurie koalicijos partneriai. Nepaisant nepalankių aplinkybių, šiai iniciatyvai pavyko sutelkti dar neregėtą palaikymą. Įstatymui liko paskutinis – priėmimo – balsavimas Seime. Tai vertinu kaip labai sėkmingų savo asmeninių ir Laisvės frakcijos kolegų pastangų rezultatą.
Nors viešojoje erdvėje vis dar girdisi stagnacijos balsai, jog „dar ne laikas“ ir „dar esame nepasiruošę“, vertinant teisinį LGBTIQ+ asmenų santykių reglamentavimą geopolitiškai esame labiau Rytuose nei Vakaruose. Net 22 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra priėmusios vienokius ar kitokius civilines sąjungas ir (ar) tos pačios lyties santuokas reglamentuojančius įstatymus. Nuo 2023 metų mus lenkia ir Baltijos kaimynai: Latvijoje priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, o Estijoje įteisinta santuokos lygybė.
Priimti Civilinės sąjungos įstatymą bei užtikrinti LGBTIQ+ žmonių bei jų šeimų teisinę apsaugą yra visų progresyvia ir vakarietiška Lietuva tikinčių Seimo narių atsakomybė ir pareiga. Vykdydamas šią pareigą, dėjau maksimalias pastangas – kovą už LGBTIQ+ žmonių orumą tęsiu ir kitos kadencijos Seime. Tume nebaigtų reikalų!
Žmogaus teises ne tik grąžinome į pagrindinę politinę darbotvarkę, bet ir išsprendėme dešimtmečius „marinuotus” žmogaus teisių klausimus.
Lyčių stereotipai neigiamai veikia ne tik moteris, bet ir vyrus. Meskime iššūkį sustabarėjusioms visuomenės nuostatoms ir įgalinkime kiekvieną žmogų būti geriausia savo versija.
Pagal LGBTIQ+ asmenų teisinę apsaugą Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų Europoje. Privalome ne tik priimti atitinkamus įstatymus, bet ir keisti visuomenės požiūrį.
Aktyviai rūpinuosi Naujamiesčio aktualijomis ir dalyvauju sprendžiant gyventojų problemas tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Turime nebaigtų reikalų! Padėkite man juos užbaigti.
© 2022-2024. Tomas Vytautas Raskevičius.
Politinė reklama. Apmokėta iš Laisvės partijos sąskaitos.
Dizaino sprendimas: empat.studio