Civilinės sąjungos įstatymas

Civilinės sąjungos įstatymas sudarytų galimybę kartu gyvenančioms, tačiau nesusituokusioms poroms įteisinti savo santykius, užtikrinant Lietuvos įstatymuose partneriams numatytas teises ir pareigas.

Civilinė sąjunga - ne tik tos pačios, bet ir skirtingų lyčių poroms

Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. asmenų iki 49 metų amžiaus, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai didelis skaičius, nurodantis, kiek mūsų valstybėje yra asmenų, galimai kuriančių bendrą gyvenimą, tačiau neįteisinusių savo santykių. Nesusituokusioms, tačiau kartu gyvenančioms poroms ir šeimoms – įskaitant ir tos pačios lyties šeimas – reikia teisinės apsaugos ir rezultato, o tas rezultatas yra priimtas Civilinės sąjungos įstatymas.

Teisinė apsauga

Šis įstatymas kartu gyvenančioms, tačiau nesusituokusioms tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties poroms leistų naudotis daugiau nei 60 įstatymų numatytomis teisėmis ir pareigomis – nuo teisės gauti informaciją apie savo partnerio sveikatos būklę ir valstybės paramos įsigyjant pirmąjį būstą, iki atleidimo nuo paveldėjimo mokesčių vienam iš partnerių mirus. Civilinės sąjungos įstatymas bei, tuo pačiu, LGBTIQ+ teisių užtikrinimas nereikalauja absoliučiai jokių privilegijų. Šio įstatymo priėmimas kuria bendrąjį gėrį mūsų visuomenėje, nes skirtingos visuomenės grupės tampa teisiškai saugesnės.

Beprecedentis palaikymas įstatymo projektui

Nepaisant to, Civilinės sąjungos įstatymo projektas tapo mūšio, kuriame per pastaruosius ketverius metus spėjo sudalyvauti visi, kas netingėjo, lauku. Nuo Seimo narių iki Prezidento, nuo Bažnyčios iki „maršistų“. Įstatymą lydėjo jį menkinančios „kompromisų paieškos“, bandymai vilkinti bei sugriauti įstatymo svarstymo eigą. Pagalius į ratus projektui kaišiojo net ir kai kurie koalicijos partneriai. Nepaisant nepalankių aplinkybių, šiai iniciatyvai pavyko sutelkti dar neregėtą palaikymą. Įstatymui liko paskutinis – priėmimo – balsavimas Seime. Tai vertinu kaip labai sėkmingų savo asmeninių ir Laisvės frakcijos kolegų pastangų rezultatą.

Paskutiniai pagonys Europoje?

Nors viešojoje erdvėje vis dar girdisi stagnacijos balsai, jog „dar ne laikas“ ir „dar esame nepasiruošę“, vertinant teisinį LGBTIQ+ asmenų santykių reglamentavimą geopolitiškai esame labiau Rytuose nei Vakaruose. Net 22 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra priėmusios vienokius ar kitokius civilines sąjungas ir (ar) tos pačios lyties santuokas reglamentuojančius įstatymus. Nuo 2023 metų mus lenkia ir Baltijos kaimynai: Latvijoje priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, o Estijoje įteisinta santuokos lygybė.

Kova tęsiasi!

Priimti Civilinės sąjungos įstatymą bei užtikrinti LGBTIQ+ žmonių bei jų šeimų teisinę apsaugą yra visų progresyvia ir vakarietiška Lietuva tikinčių Seimo narių atsakomybė ir pareiga. Vykdydamas šią pareigą, dėjau maksimalias pastangas – kovą už LGBTIQ+ žmonių orumą tęsiu ir kitos kadencijos Seime. Tume nebaigtų reikalų!

Kitos veiklos

ANTRASIS SEIMO RINKIMŲ TURAS JAU SPALIO 27 DIENĄ! IŠSAUGOK LAISVĘ!

Seimo rinkimų antrajame rinkimų ture trys Laisvės partijos kandidatai – Aušrinė Armonaitė (Pasaulio lietuvių apygarda), Tomas Vytautas Raskevičius (Naujamiesčio-Vilkpėdės apygarda) ir Morgana Danielė (Žirmūnų apygarda) kaunasi dėl Seimo nario mandato. Mums labai reikia Jūsų palaikymo, nes priešingu atveju Laisvės Seime nebeliks.