Žmogaus teises ne tik grąžinome į pagrindinę politinę darbotvarkę, bet ir išsprendėme dešimtmečius „marinuotus“ žmogaus teisių klausimus.
Žmogaus teises ir teisės viršenybę dabartiniame geopolitiniame kontekste vertinu kaip nacionalinio saugumo garantą. Atsižvelgiant į Europoje ir mūsų kaimynystėje vykstančius pokyčius, žmogaus teisių užtikrinimo prasme Lietuva regione ima atrodyti neadekvačiai. Mūsų artimiausioms saugumo partnerėms – Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Ukrainai – ryžtingai sprendžiant jautriausius žmogaus teisių klausimus ir vykdant vertybinę desovietizaciją, Lietuvoje ir toliau vyrauja tradicinių vertybių gynimo kultas, pateisinantis tradicinį smurtą, tradicinį nepakantumą, tradicinį dominavimą tų, kurie turi galią, prieš tuos, kurie palikti paraštėse. Pokyčiai yra reikalingi ne vien tam, kad atėjus dienai X, mūsų strateginiai partneriai žinotų ginantys ne tik mūsų valstybės teritoriją, bet ir tą pačią vertybinę sistemą. Mums to reikia, nes valstybė yra verta tiek, kiek joje vertas kiekvienas žmogus.
Žmogaus teisių temos ne tik tapo viena aktyviausiai aptariamų viešojo gyvenimo temų, bet ir buvo išspręsti ilgus dešimtmečius „marinuoti” žmogaus teisių klausimai – sudaryta galimybė asmenvardžius rašyti originaliais lotyniškos kilmės rašmenimis, įteisintas smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderis, atsisakyta medicininio negalios vertinimo modelio.
Tam tikrais jautriausiais klausimais (pavyzdžiui, Civilinės sąjungos įstatymas, Stambulo konvencijos ratifikavimas) buvo sutelktas precedento neturintis palaikymas Seime, trūkstant vos kelių balsų iki galutinio šių klausimų sprendimo. Nors trūko iš tiesų nedaug, žmogaus teisės ir teisės viršenybė, priimant tam tikrus sprendimus, vis dar nenusvyra į laiminčią pusę. Dėl šios priežasties Laisvės partijos, kaip vienintelės vieningai už progresyvią vakarietišką žmogaus teisių darbotvarkę balsuojančios parlamentinės frakcijos, Seime reikia dar daugiau.
Civilinės sąjungos įstatymas sudarytų galimybę kartu gyvenančioms, tačiau nesusituokusioms poroms įteisinti savo santykius, užtikrinant Lietuvos įstatymuose partneriams numatytas teises ir pareigas.
Lyčių stereotipai neigiamai veikia ne tik moteris, bet ir vyrus. Meskime iššūkį sustabarėjusioms visuomenės nuostatoms ir įgalinkime kiekvieną žmogų būti geriausia savo versija.
Pagal LGBTIQ+ asmenų teisinę apsaugą Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų Europoje. Privalome ne tik priimti atitinkamus įstatymus, bet ir keisti visuomenės požiūrį.
Aktyviai rūpinuosi Naujamiesčio aktualijomis ir dalyvauju sprendžiant gyventojų problemas tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Turime nebaigtų reikalų! Padėkite man juos užbaigti.
© 2022-2024. Tomas Vytautas Raskevičius.
Politinė reklama. Apmokėta iš Laisvės partijos sąskaitos.