Lyčių stereotipai neigiamai veikia ne tik moteris, bet ir vyrus. Meskime iššūkį sustabarėjusioms visuomenės nuostatoms ir įgalinkime kiekvieną žmogų būti geriausia savo versija.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sudaromo Lyčių lyčių lygybės indekso duomenimis, 2019-2023 metų laikotarpiu Lietuva padarė reikšmingą pažangą lyčių lygybės srityje – iš 23-osios vietos pakilome į 17-tą. Nepaisant progreso, Lietuva vis dar reikšmingai atsilieka nuo lyčių lygybės vidurkio Europos Sąjungoje.
Parlamente iš 141 Seimo nario tik 30 proc. yra moterys, o savivaldybių merių pareigas eina tik šešios politikės moterys. 2023 m. net 90 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų sudarė moterys, o moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis Lietuvoje siekia 14 proc. Senatvėje su skurdo rizika susiduria daugiau nei 40 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus moterų. Lyčių stereotipai neigiamai veikia ir vyrus. 2022 metais vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo devyneriais metais trumpesnė nei moterų. Vyrai taip pat dažniau susiduria su savižudybių bei priklausomybių rizika. Tai rodo, kad lyčių lygybės situacija Lietuvoje išlieka bloga.
2020-2024 m. kadencijos metu reformavome vaiko priežiūros išmokų sistemą, įvedant neperkeliamą dviejų mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį antrajam partneriui, tokiu būdu skatinant vyrų įsitraukimą į šeimos gyvenimą. Seime taip pat pritarta keturių dienų darbo savaitei valstybinėse įstaigose dirbantiems tėvams ir motinoms, auginančioms vaikus iki trejų metų, leista steigti „namų darželius“, didelėse įstaigose tapo privaloma įrengti vaikų kambarius. Tokiu būdu siekiama sušvelninti pagrindinę nepakankamo moterų dalyvavimo priežastį – moterims tenkančią neproporcingą neapmokamo namų ruošos ir vaikų priežiūros darbo naštą. Taip pat pritarta siūlymui įpareigoti dideles įmones taikyti tikslines lyčių lygybės priemones, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. vadovaujančiųjų pozicijų.
Siekiant skatinti lyčių lygybę, didinti abiejų lyčių partnerių įsitraukimą į šeimos gyvenimą ir sudaryti lygias galimybes tiek vyrams, tiek moterims dalyvauti ekonominiame, politiniame bei socialiniame šalies gyvenime, reikia tęsti ambicingą pokyčių kryptį.
Žmogaus teises ne tik grąžinome į pagrindinę politinę darbotvarkę, bet ir išsprendėme dešimtmečius „marinuotus” žmogaus teisių klausimus.
Civilinės sąjungos įstatymas sudarytų galimybę kartu gyvenančioms, tačiau nesusituokusioms poroms įteisinti savo santykius, užtikrinant Lietuvos įstatymuose partneriams numatytas teises ir pareigas.
Pagal LGBTIQ+ asmenų teisinę apsaugą Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų Europoje. Privalome ne tik priimti atitinkamus įstatymus, bet ir keisti visuomenės požiūrį.
Aktyviai rūpinuosi Naujamiesčio aktualijomis ir dalyvauju sprendžiant gyventojų problemas tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Turime nebaigtų reikalų! Padėkite man juos užbaigti.
© 2022-2024. Tomas Vytautas Raskevičius.
Politinė reklama. Apmokėta iš Laisvės partijos sąskaitos.
Dizaino sprendimas: empat.studio